| Pitbulis, pitbulterjeras |
|
|
|
| Pirmadienis, 30 kovas 2009 10:16 |
|
Pitbulis, arba pitbulterjeras (angl. Pit Bull) - šunų veislė. Kilmės šalis - JAV. Šiuo pavadinimu taip pat dažnai kladingai vadinami ir kitų, turinčių panašias fizines savybes, veislių šunys: amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras ir kai kurie kiti. Esminės pitbulio savybės yra stiprumas, pasitikėjimas savimi ir gyvumas bei energija. Šie šunys linkę meilintis savo šeimininkui, trykšta entuziazmu. Pitbulių kilmės istorijaApie amerikiečių pitbulterjero ir jo pagrindinio protėvio buldogo istoriją yra išlikę nemažai dokumentų. Tačiau nuomonės išsiskiria bandant nustatyti, ar pitbulis ir yra senasis buldogas, ar trumpagalvio Anglijos buldogo ir dabar jau išnykusio medžioklinio terjero mišrūnas. Buldogai buvo naudojami įvairioje veikloje – pjudymui, kovoms, medžioklei, ūkiuose. Tai buvo žmonėms meilus gyvūnas, taip pat galintis būti labai nuožmus, bet visada ištikimas ir švelnus žmonėms. Kitų gyvūnų rūšių atžvilgiu pitbulis yra agresyvus šuo, bet dėl dažno naudojimo medžioklėse ir kitų gyvūnų pjudyme, aiški agresija savo rūšies gyvūnams nebuvo retenybė. Kai buvo uždrausti jaučių pjudymai, šunų augintojai, vertinantys savo augintinių buldogų nuožmumą, drąsą ir atkaklumą, pradėjo veisti šunis tarpusavio kovoms. Drąsūs, ištvermingi, agresyvūs, sportiški terjerai buvo kryžminami su kai kuriais koviniais buldogais, norint išlaikyti ir sustiprinti reikiamus bruožus. Šių veislių mišrūnai buvo vadinami bulterjerais (angl. bull-and-terriers), maišytų savybių šunimis (angl. half-and-halfs) ir piterjerais (angl. pit terriers). Manoma, kad šie mišrūnai ir buvo pirmieji pitbulterjerai, arba pitbuliai. Tačiau egzistuoja nuomonė, kad senieji buldogai be jokių „priemaišų“ ir yra pitbulterjerų protėviai. Abu variantai yra vienodai tikėtini. Gali būti, kad uždraudus gyvūnų pjudymą, savininkai toliau veisdavo tik mažesnius ir vikresnius buldogus. Bet išlieka tikimybė, kad kai kurie šunų augintojai, norėdami pasiekti kuo geresnį variantą, buldogus kryžmino su vikriaisiais terjerais. Kadangi buvo siekiama tam tikro tikslo, nebvo atsižvelgima į veislės grynumo išlaikymą. Tuo metu šunys labiausiai buvo vertinami pagal jų darbines ir charakterio savybes, o ne pagal jų protėvius ar veislės grynumą. Didelis indėlis į šių šunų veisimą ir veislės plėtimą atiteko JAV šunų augintojams. Būtent šioje šalyje 1970 metų pradžioje atsirado oficialus pitbulių pavadinimas - the American Pit Bull Terrier – APBT. Charakterio bruožai Amerikiečių pitbulterjero veislė selektyviai buvo veisiama vienam tikslui – kad taptų geriausiu gladiatoriumi šunų pasaulyje. Tačiau kadangi veislė yra kilusi iš buldoginio tipo šunų, ji taip pat turi daug ne tik kovoms būdingų savybių. Viena iš tokių savybių yra taip vadinamas geimas (angl. game) – noras atlikti užduotį iki galo, užsispyrimas, nepaisant sužalojimų ir skausmo, net mirties. Geimas buvo labiausiai vertinama savybė kovose, bet ji labai naudinga ir kitose srityse – atkaklumas įsikandus laikyti bulių ar lokį, narsa ginant šeimininko namus ir nuosavybę bei neapsakomas pakantumas skausmui. Gerai žinomas dėl savo tvirto charakterio, stiprių nervų ir didelio intelekto, pitbulis yra puikus namų kompanjonas, tuo pačiu pakankamai stiprus ir akylas, kad reikalui esant apgintų šeimininkus. Šios veislės šunų nereikia specialiai mokyti saugoti ar pulti iškilus pavojui, nes tai yra jų įgimtos savybės, jie intuityviai nujaučia kylančią grėsmę ir saugo savo teritoriją. Didžioji dalis pitbulių yra agresyvūs kitiems gyvūnams, bet agresijos stiprumas priklauso nuo kiekvieno šuns asmeninių savybių. Dėl jų įgimtos agresijos yra būtina imtis atitinkamų saugumo priemonių namuose, šunį tinkamai treniruoti, auklėti, socializuoti. Pitbuliai taip pat turi labai stiprų medžioklės instinktą, todėl smulkūs gyvūnai, pavyzdžiui, paukščiai, voverės ir katės jiems yra medžioklės „taikiniai“. Dar jauną pitbulį reikėtų socializuoti – jis turi susipažinti su kaip galima daugiau žmonių, gyvūnų ir ypač kitų šunų. Auginant pitbulį, reikia imtis atsargumo priemonių Pitbuliai gana lėtai bręsta. Šuns tikrasis temperamentas gali pasireikšti tik sulaukus 2, 3 ar net 4 metų amžiaus. Net jei šuniukas, sulaukęs vienerių metų, iki šiol neparodė jokių agresyvumo požymių, dar nereiškia, kad ateityje to negali nutikti. Pitbulių elgesys ir agresija Pitbulių agresiją ne visada lengva perprasti. Kai kurie šunys visą savo gyvenimą elgiasi tinkamai, ramiai, tačiau netikėtai gali susipešti su šunimi, ar užpulti smulkų gyvūną. Kaip ir bet kuri kita veislė, pitbuliai gali turėti elgesio problemų, jei su jais buvo netinkamai elgiamasi – jie buvo mušami, neprižiūrimi. Asocialūs šunys gali būti agresyvūs. Bet koks didelis, stiprus šuo, užpuolęs žmogų, gali padaryti daug žalos. Būtent dėl šios priežasties reikia juos tinkamai auklėti ir prižiūrėti. Lietuvoje šis šuo priskiriamas prie agresyvių kovinių šunų, kuriuos draudžiama veisti. |
| LAST_UPDATED2 |





Pitbulių kilmės istorija