| Sibiro katė |
|
|
|
| Antradienis, 31 kovas 2009 13:02 |
|
Veislės istorija Gana ilgai šios didelės katės gyveno Rusijos tyrlaukiuose. Tikėtina, jog Sibiro katė išveista kryžminant namines kates, atvežtas į Sibirą bei Ukrainą, su vietinėmis laukinėmis katėmis. Jų tankus kailis adaptavosi prie žvarbaus vietinio klimato. Katytė Mussa bei katinas Timas buvo parduoti Peterburgo mieste ir pervežti į Berlyną 1987 m. O 1990 m penkiolika Sibiro veislės kačių buvo užregistruota vakarų Europoje. Tais pačiais metais Elizabeth Terrel įvežė pirmąją Sibiro katę į Jungtines Amerikos Valstijas. T.I.C.A. pripažino ir oficialiai paskelbė šios veislės standartą 1998 m. Ši veislė yra labai mažai žinoma už rytų Europos ribų ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didelės Sibiro katės yra pakankamai gyvybingos ir gali būti net labai aktyvios. Nepaisant tvirto charakterio ir išraiškingo būdo, Sibiro katės yra labai draugiškos tarp kitų kačių. Jos yra žaismingos ir todėl puikiai sutaria su vaikais. Šios katės yra švelnios ir labai prieraišios savo šeimininkui. Pasižymi švelniu balsu. Šios ištvermingos, užsigrūdinusios, vandenį mėgstančios katės ne tik puikiai laipioja bei karstosi, bet ir vikriai šokinėja. Šioms katėms reikia erdvės jų emocinei gerovei, o jų nuostabus kailis leidžia joms puikiai adaptuotis gyvenimui lauke. Defektais laikoma: tiesus profilis; snukutis siauras ir smailus; migdolo formos akys; per ilgos kojos. Priežiūra nesudėtinga, kol kailis nepradeda veltis į koltūnus. Norint to išvengti, pakanka kailį pašukuoti šepečiu kartą į savaitę. Pavasarį kailiui šeriantis, jį būtina šukuoti kiekvieną dieną. Vidutinio didumo, plati, trikampės formos galva su užapvalintais kontūrais. Kaukolės viršus plokščias. Kakta šiek tiek įgaubta. Skruostai nėra labai išryškinti. Snukutis apvalokas, vidutinio ilgio. Nosis plati tarp akių, link nosies galiuko palaipsniui siaurėjanti. Smakras apvalus. Ūsai ilgi. |
| LAST_UPDATED2 |





Temperamentas